šerti

1 šérti, šẽria, šė́rė 1. tr. R, OsG75, MŽ, N, K, Š, L, Rtr, KŽ duoti gyvuliui ėsti: Ten reikės kiaules šérti, ne vainikus pinti Brs. Motriškos darbas kiaules šérti Plng. Kiaules šérti – tai da ne rugius kirsti Akm. Bernai šẽria karves, malkų pripjauna JnšM. Kai ėmė žmonys iš pieno gyvent, tai karves geriau šė́rė kaip arklius Mšk. Pjaujam i nešam – tvarte šẽriam Erž. Iš miegos ka šérsi, kiaulių būs – iš knygų šértos tokios i kiaulės Stl. Pešu šieną karvei šérti Lkv. Kas liekna, karves šẽriam Btrm. Mažai kas šérdavo kiaules su miltais, daugiausia arklius šérdavo Sk. Aš arklį avižomis šeriù KI481. Buvo sunkų metų, buvo tokių, kad stogus lupo ir gyvulius šė́rė Dg. Ardė ir šė́rė nuog kluonų Asv. Nešérdavo kiaulių, rudenį tik pradėdavo pageryt (o vasarą ganydavo) PnmŽ. Kiaules vienu pienu šeria Žem. Kuo šérsim, kad bulbojų neturėsim? Vlk. Nėr kuom buvo šẽria LKT348(Švnč). Vieną karvaitę turi – ir tos nėr kuoj šért Azr. Su bėda šẽriam Grv. Tuomi tvyro arklys, kad gerai šerì J. Šėriau žirgelį per nedėlėlę KlvD89. Stovi stovi jo žirgelis jau tris dienas nešertas (d.) Plš. Šerk šerdamas žirgelį FM. Aš da buvau nešė́rusi tų paršelių, o ana įpylė jau savo paršeliams Trk. Aš turėjau žilą ožį šeriamą LTR(Krsn). Atejo čėsas šẽramasis – ir eik šérti Nv. Parvažiavo šẽriamu laiku: ve, reikia liuobtis Jrb. Šeramúoju laiku eitam gulti, ka nėr žibalo Šts. Išvažiuodavom, kai tik praaušta, šẽriamu laiku, kai gyvolius šeria Vdk. Arkliai nešertì žvengia Dv. Brolio šerta – tai josiu, tai josiu JD625. Nešérta (kol nepašėrė) neis [trobon] Lp. | prk.: Šerk [kuliamąją] mašiną (leisk javus) lygiai, ba dažnai tuščiai eina Vrb. Mašinikė ta piningais šeramà (brangi eksploatuoti) Krš. ^ Kas šeria, tas ir melžia LTR(Km). Svetima karvė ne šeriamà, tik melžiama Dkš. Jei nori jot, tai ir arklį šerk LTR(Srj). Nešėrus nevažiuosi Sd. Nešertu arkliu nevažiuosi M. Gerai šersi – smarkiai važiuosi LTR(Ut). Gulėdamas šersi – stačias važiuosi, stačias šersi – gulėdamas važiuosi LTR(Krž). Nešerti arkliai ir kieme suklups LTR(Skdt). Kap šer̃s, tep darbuis LKT383(Knv). Bagoto gyvulius Dievas šeria, o velnias girdo KrvP(Auk). Tu esi geras velniams žiemą šert TDrVII148(Prk). Niekas nei šeria, nei girdo, o vis tunka (ledas) Sdk. Kas eit storyn nèšeramas? (ledas) Prk. Visi jodo (joja Ldk), o nieks nešeria (slenkstis) Sim. Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per laukus žvangėdamas (dalgis) LTR. Vieną oželį turiu ir tą koše šeriu (puodkėlė) LTR. | refl. tr., intr.: Pavakariai – i eina šértis Klt. Vienai ir šértis, ir vandenio atsinešt – sunku Bgs. Kiaules šeríes, tada vėl skubinies verpt Dg. Kap veršis guli išvirtęs, o tėvas šẽrias, girdos Pv. O ka numie esi, tai šérkies, tai vis darbo išranda Bt. Ir parejusi jau ta žmona pietų šérties Varn. Jau seniai aš bešė́riaus Slnt. Vaikis šẽras K.Būg(Kv). Šeimininkai patys šeriasi, girdosi gyvulius, nes vaikų, piemenų nesugaudysi po sodžių Žem. Šeranties eita vaikai gulti, kad nėr žibalo Šts. ║ mitinti, maitinti (žuvis, bites ir pan.), lesinti: Kuoj šerì žuvis? Pv. Vyriausias prisakymas bitininkystėje yra: šerk bitis! Rdž. Reikia šért bitės – ir akies medaus nėra Drsk. Musėles gaudo [kregždės], vaikus šẽra Lkv. Antę šérk i šérk: pati nemaitinas LKT157(Pkp). Žiemą vis šẽriam tuos visus lauko paukščius Pgg. Gužutis iš snapo vaikus šẽria, matyt, atryja Bsg. ║ BŽ564, NdŽ duoti suėsti gyvuliui: Tas virkščias karvėm šẽriam Pb. Kap miltus šẽria, tai ir karvės gražios Rod. Silkes su bulbėm dažydavo, o pieno, varškės būdavo, tai kiaulium šérdavo Mšk. Šer žalią šienelį, žalias raskileles, šer ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Nieks nėr šérti LKT146(Nd). Ar šėrei pietus? Trk. Paskui abi puolė pietus šerti J.Avyž. Šeriamųjų burokų nesodindavo Vaižg. Geriausius ruginius šeramuosius miltus prisiūlo už pigiausią prekę LC1883,12. 2. tr. dirbti šėriko darbą: Dabar jau anas veršius fermoj šẽria Klt. Aš šė́riau aštuonis arklius Plšk. Kiaules esav šė́rusi penkis metus Pln. Pats šėrė, pats milžo, ta (tai) tas bandžius, o teip – piemuo LKT43(Lc). Žiemą vyresnė sesuo šėrė gyvulius dvare, o aš bėgdavau padėt Gdr. Eik, sako, čia už tarnaitę kiaulių šérti Žeml. Ožkas ir kiaules glūpas pas Bleberį šė́rei K.Donel. Nū tų trijų siuntė tą gudrįjį šérti karaliaus šimelį MitII29(Krg). Tas pats šėrikas galvijus ir arklius šeria Žem. 3. tr. auginti, laikyti, prižiūrėti gyvulį: Nupirkau paršeluką vieną, šerù anai Tv. Kame aš čia šérsu kiaules? Lks. Šẽra penkias kiaules, veršį šẽra Varn. Kiaulių žiemos laike šė́riau dešimt, vasaros laike iki dvidešimt Plšk. Bekonus šė́rėv, avių turėjov Ms. Dvi avi šẽra Rmč. Liauzgų, negurbų kuilį vargu šérti ant žiemos, bo jis tuo sukimbsta į kenkles, kad jam skyru nepakaišai J. Šėriau žirgelį dėl gražumėlio, auginau mergelę dėl razumėlio TD73. Šerk, tėveli, ma[n] žirgelį, pirk tyminį balnužėlį JD1098. Šė́riau šė́riau juodbėrėlį visą rudenėlį (d.) Vb. Kam tu šeri žirgelį nejodams, kam tu myli mergelę neimdams? LTR(Brs). Ar tau nubodo valnios dienelės, ar valnios dienelės, ar žirgas šértie? DrskD122. Du šimtu yra bulių šẽrama Pakražantė[je] Krž. | prk.: Tik tinginys galia turėt brudo, galia utėles šért Vdk. Da, matyt, utėlių nešė́ręs (vargdamas nebuvai aptekęs gyviu), ka tep kalbi? Vlkv. Dvejus metus apkasuose utėles šėriau rš. | refl. tr.: Laikyčiau kiaules ir šérčiaus Erž. Visas kiaules par žiemą šértis jau sunku, tai pjovėm Jrb. Šėriausi žirgelį sau juodbėrėlį, atlankiau mergelę kas subatėlę BsO198. Sako, bekoniuką šeriąsýs Erž. Esam šė́rusys keturius arklius važiuojamus Jdr. 4. tr. NdŽ auginti mėsai, tukinti, penėti: Baigiam šért meitėlį, reiks greit pjaut Plv. | refl. tr., intr.: Šerúos penkias kiaules Rdn. Rugiais gerais šẽrias kiaulės Kpč. 5. tr. N, K, Grnk maitinti žmogų: Ūkininkai šė́rė vaikius, merges su plutoms Vkš. Tėvai nebìšera, žentas ydžių ieško Krš. Vieną vestuvių dieną svočia turėdavo šért Plv. Lietuviai jus (juos) maitins ir šersai S.Dauk. Nės dosningas Dievs kiekvieną žino pasotyt, ale su pilnoms saujoms mus vis šért nežadėjo K.Donel. Aš tave dyką šeriù Pc. Da aš jį šė́riau per visą žiemą J.Jabl(Plk). Tiek tu iš mūsų ir naudos turėsi šitep šerdama Kt. Peržiem šė́riau jį be vieno rublio Drsk. Ką, ar aš visų kekšių vaikus šersiu! BsPI113. Lai eina po žalčio, bene aš anus šérsu! End. | Tat tus kaukus turėjo, mat anie esantys šẽramys Jdr. Kas tą kauką gerai šẽra, taip anam gerai neša Kv. Liuob anus kleckais šérs, tus kaukus Všv. ^ Žemė visus šẽra, visus i suėda Krš. Kas aria, tai visus šẽria Rod. Tu mane šerì, kad aš nenumirtau, aš tau dirbu, kad neužmigtau Srj. Visus dengia, visus šeria, pats nieko nevalgo (noragas) Pnd. Ir už ką perkūną Dievas šẽria (kam jis laikomas, jei netrenkia nusidėjėlių)?! Alv. ║ padėti valgyti, valgydinti: Pats šaukšto nebepakelu, jeigu nešer̃tų, badu numirčio Vkš. Tokią būzę verda i vaikus šẽra Krš. Košę su pirštu reikėjo šérti End. Manų košę išvirsi, su šaukšteliu šérsi vaiką Trk. Ligonis neima valgyt, tai aš turiu jį šért, penėt Nm. 6. tr. Jnš, Kri, Lnkv, Gsč džiauti javus jaujoje ant ardų: Šérk kietai jaują Pš. Nupjaudavo rugius, šérdavo į jaujas, sustatydavo gražiai kūlius Sk. Parsiveža vežimiukę, pasiverčia i šẽria į jaują Mšk. Jaujo[je] da yr ardai aukštai, kur linus šẽria Žml. Šẽram į reją, ir tad linus ruilė[ja] LKT51(Klk). Šeriamà jauja Grž. 7. intr. Š, NdŽ, KŽ, Zr, Trgn, BM51(Skp) mušti, kirsti, rėžti norint įskaudinti: Nelįsk, gausi šérti Lnkv. Šérk nešérk – lenda, ir gana An. Rankas ažusuka ir šẽria Dgč. Kad aš tau šérsiu! Grž. Šérk su ranka, tegul ana eina tolyn Rk. Šė́rė pilvan kai bubinan ir pramušė žarnas Skdt. Tie tik šẽria kulnan arkliu, nebegaliu su dviračiu pavyt Svn. Kap valgytie maža, šẽria kakton šaukštu Brsl. Kaip tam šuniui šė́rė, ir paspylė auksiniai pinigai (ps.) Šmn. Davė jam pakinkytą baltą arklį ir pasakė, kad visur galima šert anas, tikt kad par galvą nešertų BsPII220. Šerki žirgui per šlaunelę, – kam sustojo tau ant kelio! S.Nėr. ^ Už pinigus ir velnias šoka, už dyka niekas par ausį nešeria LTR(Pnd). Kur šeri, te sopa Ds. Kuom turiu, tuom šeriù Krd. Kuo Dievas šẽria, tuo užgauna Ds. | tr.: Polaidžios[e] tie tik šẽria arklius, daužo Adm. Šẽriamas arklys [i](rambus, kurį reikia pliekti) Grž. ^ Nubėgo kaip galvon šértas J.Jabl. Susigaužė tarytum į galvą šertas A.Vien. Vaiką viena ranka šerk, kita glostyk – bus žmogus Pnd. Jei arklio avižom nešersi, tai važiuodamas botagu šersi LTR(Sml). Šuva šertas užmojimo bijo Rk. | prk.: Jau kartą šértas (baustas), tai važinėk be strioko – kogi skrendi kaip peršertas! Slm. ║ trenkti, tvoti: Kultuvo buožę suka ir šẽria, suka ir šẽria Kkl. Vyras supykęs šė́rė kumščiu stalan PnmR. Lazdą pastvėrė ir iš peties užsimojęs per maišą šėrė K.Bor. Šẽria tuos linuos, skersos šẽria, kad spaliai išbyrėt Svn. | Perkūnas šė́rė ir uždegė [namą] Ds. ║ mesti, sviesti: Duobę iškasi, gilumon šérk, tai dun – toks garsas Aln. 8. intr. NdŽ, Grv, Dglš šnek. smarkiai lyti, pilti: Teip šẽria lietus, net nosį baisu iškišt Srv. Rodos, ir debesio nėra, ale šẽria tai šẽria Trgn. Lietus tep šẽria, kad net burbuolės in balų stojas Dsn. | impers.: Kad šẽria ledais! Ds. | Bombom pradė[jo] šért Gs. 9. intr. šnek. greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kad šẽria, kad šẽria teip greitai, tikriausiai bijo lietaus Dj. Išejau šituo viešiakeliu, ir tada šért šért visą naktį Lb. Kad sveiki būsma, šérsma [Zarasuos] Slm. Iškišę liežuvius per miestą šeria B.Sruog. Tai, bra, Jono šiandiej šérta – nuo pat Anykščių! Slm. 10. intr. šnek. smarkiai ką daryti, dirbti: Sūnai mokyti, al rankoves pasiraitę kad šẽria (pjauna) Mžš. 11. tr. šnek. pirkti: Reiks šért gerą arklį Slk.

◊ akìs šérti grožėtis: Visiems buvo akìs šérti iš tų juokų darymo Plng.

į rañką (rañkon) šérti lažintis: Penkiolika tonų bus – galiu rañkon šért Slm.

káilį šérti mušti: Tokį vyrą gaut, kad káilį šer̃tų – tai tau! Krn.

kanãpėmis šérti botagu pliekti: Panevėžiečiai, sako, kanapėmis arklius šerią̃, mes – avižoms J.Jabl(Ar). Jo arkliai parmušti, kanãpėm šeriamì Ig.

ne vãkar košè šértas suaugęs, viską suprantantis: Žinom mes ano gerumą – ne vakar koše teesam šerti Šts.

óžį šérti ožiuotis: Nešérk óžį, aš tau aną su diržu išvarysiu Mžk.

plùtomis šérti Krkl neapkęsti.

\ šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; pašerti; peršerti; piešerti; prašerti; prišerti; sušerti; užšerti